- užmetimas
- užmetìmas sm. (2)
1. N, I → užmesti 1.
2. → užmesti 3: Ona grėbia, akimis vesdama kiekvieną grėblio užmetimą rš.
3. siūlo uždėjimas ant vąšelio ar virbalo mezgant: Į kiekvieną pagrindinės pynelės kilpą neriami žemi stulpeliai be užmetimo rš.
4. → užmesti 8: Šitos žuvys vienu tinklo užmetimù ištrauktos Lš. Meškerės užmetimai turi būti daromi botago smūgio judesiu rš.
5. → užmesti 16: Dėl šito užmetìmo kaip nebuvo kirvio, teip nėr Trgn.
6. Q49 → užmesti 21. ║ apleidimas: Griešija, kurie po smerčio savo tėvų brolius ir seseris, labiau mažus, krividija, užmetime anus laiko, užauginimo neduoda brš.
7. → užmesti 22: Nu užmetìmo penėti šešius maišus miežių sušersi – turėsi paršus ne ant juoko Krš.
8. refl. Pc → užmesti 31: Ką tik jo toks užsimetìmas, o važiuot tai te nėra reikalo Sb.
9. refl. užsipuolimas: Iš kurgi ėmėsi tas rėksmas ir dėl ko tas užsimetimas ant mūsų? A1884,394.
×10. M → užmesti 32: Trumpai atsakiau į tavo užmetimus rš. Neišsitark ko nors – ten tau darys visokių užmetìmų Kair. Koks čia užmetìmas, jei pasakė, kad gal tu paėmei? Kair.
◊ akiẽs (akių̃) užmetìmas pažvelgimas, žvilgtelėjimas: Vienu akies užmetimu pažinau Kazimierą rš. Pirmu akių užmetimu, jiedu dirba priešingą darbą: ką vienas pagadina, antras neva pataiso Vaižg. Aštrus akiẽs užmetìmas KII148.\ metimas; antmetimas; apmetimas; atmetimas; įmetimas; išmetimas; numetimas; pametimas; permetimas; prametimas; primetimas; sumetimas; užmetimas
Dictionary of the Lithuanian Language.